Vis daugiau kompanijų dirbtinio intelekto agentus pristato ne kaip įrankius, o kaip kolegas: suteikia jiems vardus, kartais net vietą organizacijos schemoje. Bostono universiteto Questrom verslo mokyklos tyrimas parodė, kad ši mada realiai blogina žmonių darbą su AI.

Profesorė Emma Wiles kartu su konsultacijų bendrovės „Boston Consulting Group" (BCG) komanda atliko eksperimentą: tą patį darbą dalyviams pristatė dviem skirtingais būdais. Vienu atveju sakyta, kad jį atliko paprastas pokalbių robotas, kitu – kad jį atliko agentinis „AI darbuotojas". Turinys buvo identiškas, keitėsi tik pavadinimas.

Rezultatas: kai darbas buvo priskirtas „AI darbuotojui", dalyviai pastebėjo 18% mažiau klaidų nei tada, kai tą patį darbą atliko „chatbot". Be to, jie 44% dažniau perdavė abejotiną rezultatą vadovui, užuot patys jį ištaisę.

Kodėl pavadinimas keičia atsakomybės jausmą

Tyrėjų aiškinimu, kai įrankis įvardijamas „darbuotoju", žmonės pasąmoningai perkelia jam dalį atsakomybės, panašiai kaip perkeltų ją tikram kolegai. Jie mažiau tikrina rezultatą – ir dėl to praleidžia daugiau klaidų. Laikas, kurį turėjo sutaupyti AI agentas, dingsta: klaidas vis tiek tenka taisyti, tik vėliau.

Trečdalis kompanijų jau taip elgiasi

Tyrime dalyvavo 1 261 vadovas. Beveik trečdalis jų pripažino, kad jų kompanija AI agentus jau dabar pristato kaip darbuotojus, o 23% patvirtino, kad tokie agentai įtraukti tiesiai į organizacijos schemą, šalia žmonių pareigybių.

Tyrėjų patarimas: aiški riba

Prie tyrimo dirbo ir BCG Henderson instituto atstovai Matthew Kropp, Julie Bedard, Megan Hsu bei Lisa Krayer. Žurnale „Harvard Business Review" paskelbtame straipsnyje jie pataria kompanijoms nepiešti AI agentų kaip lygiaverčių darbuotojų – ne todėl, kad agentai nenaudingi, o todėl, kad neaiški riba tarp įrankio ir kolegos mažina žmogaus budrumą.

„MIT Technology Review" šį tyrimą apžvelgė panašiai: kai darbas priskiriamas „AI darbuotojui", o ne pokalbių robotui, žmonės jį tikrina taip, lyg kolega jį jau būtų peržiūrėjęs.