Dirbtinio intelekto revoliucija turi kainą — ir ta kaina matuojama gigavatais. Pasaulio AI duomenų centrai šiandien sunaudoja 29,6 GW elektros energijos. Tai tiek, kiek visos Niujorko valstijos — apie 20 milijonų gyventojų — elektros poreikis.

„AI treniravimas ir inferensija tampa vienu iš sparčiausiai augančių elektros energijos vartotojų pasaulyje." — Tarptautinė energetikos agentūra (IEA)
29,6
GW sunaudojama
pasaulio AI infrastruktūros
+40%
augimas per
vienerius metus
2030
metais suvartojimas
gali padvigubėti

Kodėl tiek daug?

Kiekvienas pokalbis su ChatGPT, kiekviena generuota nuotrauka, kiekvienas kodo eilutės pasiūlymas — visa tai reikalauja skaičiavimų. Tačiau tikrasis energijos alkis prasideda treniravimo metu: naujo didžiojo kalbos modelio paruošimas gali suvartoti tiek elektros, kiek 500 namų ūkių per metus.

Be to, modeliai niekada neišsijungia. Inferensijos serveriai dirba 24/7, atsakydami į milijardus užklausų per dieną. „Microsoft", „Google", „Amazon" ir „Meta" stato duomenų centrų parkus su dešimtimis tūkstančių GPU — ir kiekvienas iš jų šildo bei geria vandenį.

Vandens problema — ne mažesnė

Elektra — tik pusė problemos. Aušinimui naudojamas vanduo. Vieno ChatGPT pokalbio (apie 20–50 keitimosi žinutėmis) aušinimui sunaudojama iki 500 ml vandens. Tai tiek, kiek vienas butelis. Pasauliniu mastu — milijardai litrų per dieną.

⚠️ Žaliasis paradoksas

Tą pačią savaitę, kai „Google" paskelbė apie klimato neutralumo tikslus, jos duomenų centrų emisijos išaugo 48% — dėl AI infrastruktūros plėtros. Panaši situacija ir „Microsoft".

Kas vyksta Europoje?

Europa neatsilieka. Airijoje duomenų centrai jau sunaudoja apie 20% visos šalies elektros — ir šis skaičius auga. Lietuvoje situacija kol kas rami, tačiau Vilniuje planuojami nauji duomenų centrų projektai. ES pirmą kartą diskutuoja apie privalomą AI energijos atskaitomybę.

Ar AI gali padėti pats sau?

Paradoksaliai — taip. AI jau naudojamas optimizuoti duomenų centrų aušinimą (Google DeepMind sumažino energiją 40%), prognozuoti elektros poreikį ir valdyti atsinaujinančios energijos srautus. Klausimas: ar šie taupymai kompensuos sparčiai augantį bendrą poreikį?

Ekspertai sutaria: be reguliavimo ir technologinių proveržių (pvz., neuromorfiniai procesoriai), AI energijos apetitas 2030 metais gali padvigubėti ar net patrigubėti.

Dirbtinis intelektas keičia pasaulį — bet klausimas, ar pasaulis turi pakankamai elektros, kad tai įvyktų.