Įsivaizduokite vesterną, kuriame jaunas Valas Kilmeris, nors ir ne visai gyvas, ne visai miręs, pasirodo ekrane. Tai ne senų filmų iškarpa, o naujas kūrinys su dirbtinio intelekto (DI) aktoriumi, atkurtu pagal tikrą aktorių. Naujas filmas „As Deep as the Grave“ kelia daug diskusijų apie DI naudojimą kine. Valo Kilmerio šeima pritarė šiam projektui, tačiau ne visi yra tokie entuziastingi dėl šios technologijos.

Dirbtinio intelekto aktorių ateitis

Filmo kūrėjas Coerte Voorhees pasinaudojo DI technologija, kad sukurtų Kilmerio kopiją, kuri atrodytų kaip trisdešimtmetis aktorius. Tačiau ši technologija dar toli gražu nėra tobula. Kritikai pastebi, kad DI aktoriai kol kas nesugeba perteikti tikrų emocijų ar autentiškumo, kurį įkūnija gyvi aktoriai. Tilly Norwood, kita DI aktorė, taip pat sulaukė nevienareikšmiškų vertinimų, kai buvo pristatyta kaip nauja „žvaigždė“.

„DI modeliai yra mokomi pagal paviršių – interneto vaizdų pikselius. Norint pasiekti lygį, kuriame būtų tikras emocinis įsitraukimas, dar reikia nueiti ilgą kelią“, – sako britų VFX studijos vadovas Timas Webberis.

Nors DI aktoriai tampa vis realesni, skeptikai pabrėžia, kad jiems trūksta emocinio gylio, kuris yra būdingas tikriems atlikėjams. Tačiau Higgsfield AI kompanija teigia, kad jie jau pašalino „nepatogumo slėnį“ – efektą, kai DI aktoriai atrodo dirbtini. Šios bendrovės vadovas Adilas Alimzhanovas pabrėžia, kad naujovės visada iššaukia pasipriešinimą, tačiau jos yra neišvengiamos.

Europos kino kūrėjai taip pat stebi šią tendenciją. Nors DI gali sumažinti gamybos kaštus ir pagreitinti procesus, tai kelia klausimų apie autentiškumą ir kultūrinį paveldą. Lietuvoje ši technologija gali būti naudinga kuriant istorinius filmus, atkuriant prarastus vaizdus ar netgi naudojant DI kaip edukacinį įrankį. Tačiau visuomenė turi nuspręsti, ar DI aktorius gali kada nors pakeisti tikrą žmogų ekrane.