Įsivaizduokite kaimyninį lauką, kuriame vietoje ganyklos iškyla milžiniškas pastatas be langų – jame dieną naktį ūžia serveriai, apdorojantys dirbtinio intelekto užklausas. Tokie duomenų centrai per pastaruosius metus dygsta visame pasaulyje, o jų apetitas elektrai jau kelia rimtą galvos skausmą valdžiai ir paprastiems gyventojams, kurių sąskaitos už elektrą gali brangti.

Australijoje ši problema pasiekė aukščiausią valdžios lygmenį. Šalies energetikos ministras viešai patvirtino, kad federalinė vyriausybė ruošia nacionalinius įstatymus, kurie visose valstijose ir teritorijose įpareigos duomenų centrus naudoti tik atsinaujinančią energiją. Jokių išimčių regionams, norintiems maitinti serverius anglimi ar dujomis, nebus – bent jau ne automatiškai.

Kompromisas su sąlyga

Diskusija kilo po nacionalinio kabineto susitikimo, kuriame kelios valstijos, turinčios didelius iškastinio kuro išteklius, siekė sau palankesnių sąlygų. Vienos teritorijos vadovė džiaugėsi, kad dujos iš didžiulio dujų telkinio galės maitinti būsimus duomenų centrus, o kaimyninės valstijos premjeras teigė galėsiantis pats kontroliuoti energijos mišinį, nes elektros sistema priklauso valstijai.

Tačiau ministras šiuos teiginius pavadino netiksliais. Pasak jo, vienintelė nauja išimtis – valstybei priklausančios energetikos įmonės gali kreiptis dėl leidimo naudoti iškastinį kurą, tačiau tik tuo atveju, jei įrodys, kad tai pigiau nei atsinaujinanti energija. Galutinį sprendimą priims nepriklausomas energetikos reguliuotojas, kuris privalės išnagrinėti kiekvieną tokį prašymą.

„Bendrija, kaip visada sakėme, kad darysime, priims nacionaliniu lygiu suderintus duomenų centrų standartus, kurie kiekvienoje valstijoje ir teritorijoje reikalaus šimtaprocentinės atsinaujinančios energijos, paremtos rezervine galia. Taip buvo, taip yra ir taip liks“, – sakė ministras.

Šalies premjeras pridūrė, kad nauji duomenų centrų projektai privalės ne tik nekelti elektros kainų gyventojams ir verslui, bet ir realiai prisidėti prie šalies perėjimo prie švarios energijos. Tai reiškia, kad statyti serverių fermą greta miesto nebebus galima tiesiog prijungus ją prie seno anglimi kūrenamo tinklo – reikės įrodyti, kad projektas neapkrauna elektros sistemos ir nespaudžia kainų aukštyn.

Kodėl tai svarbu kiekvienam

Skaičiai paaiškina, kodėl valdžia skuba priimti taisykles dabar, o ne po kelerių metų. Šalies energetikos rinkos operatoriaus prognozės rodo, kad duomenų centrų elektros suvartojimas per artimiausią dešimtmetį gali išaugti septynis kartus. Jei ši apkrova bus dengiama iškastiniu kuru, tai gali ne tik pakenkti klimato tikslams, bet ir pakelti elektros kainas visiems – nuo šeimų iki mažų įmonių, kurios konkuruoja dėl to paties elektros tinklo pajėgumo su galingais serverių ūkiais.

Ministras taip pat paskelbė naujausius šalies šiltnamio efektą sukeliančių dujų duomenis: per metus iki šių metų kovo emisijos sumažėjo 1,6 proc., o tai lėmė saulės, vėjo ir baterijų plėtra, pakeitusi dalį anglies ir dujų generacijos. Elektros sektoriaus emisijos sumažėjo daugiau nei penkiais milijonais tonų, o baterijų galios išleidimas išaugo tris kartus. Tai rodo, kad perėjimas prie švarios energijos jau vyksta – klausimas tik, ar sparčiai augantys duomenų centrai jį sustiprins, ar apsunkins.

Lietuvai ir kitoms Europos Sąjungos šalims ši situacija pažįstama – dirbtinio intelekto plėtra skatina statyti vis daugiau duomenų centrų ir čia, o kartu kyla tie patys klausimai: kas apmokės papildomą elektros poreikį ir ar naujos technologijos nepakenks nacionaliniams klimato įsipareigojimams. ES jau svarsto panašius reikalavimus duomenų centrų energijos vartojimo skaidrumui, todėl Australijos pavyzdys, kaip valdžia bando suderinti technologijų augimą su prieinamomis elektros kainomis, gali tapti orientyru ir Europos sprendimų priėmėjams.