Įsivaizduokite skambutį iš artimojo – balsas skamba lygiai taip pat, tos pačios intonacijos, net kvėpavimas pažįstamas. Tačiau skambina ne jis. Tai dirbtinio intelekto sukurta kopija, kuriai pagaminti prireikė vos kelių sekundžių originalaus garso įrašo. Būtent tokia scena tapo naujos kampanijos prieš balso klonavimą atspirties tašku – ir prie jos prisijungė būrys žinomų Didžiosios Britanijos aktorių.

Kampaniją „Save Our Voices Now“ (liet. „Gelbėkime savo balsus dabar“) viešai remia „Paddington“ ir „Downton Abbey“ žvaigždė Hugh Bonneville, „Derry Girls“ aktorė Nicola Coughlan, komikas Matt Lucas, taip pat Luke Evans, Jen Brister, Siobhán McSweeney ir Pearl Mackie. Jų tikslas – sustabdyti praktiką, kai DI sistema nukopijuoja realaus žmogaus balsą ir priverčia jį „ištarti“ bet ką, ko paprašo naudotojas.

Coughlan sako esanti giliai susirūpinusi, kad įstatymai nespėja paskui tokiu greičiu augančias DI technologijas – jos nuomone, teisinė sistema tiesiog neatlaiko tempo, kuriuo tobulėja balso klonavimo įrankiai.

Balsas kaip tapatybės dalis

Bonneville savo poziciją suformulavo trumpai ir aiškiai – ir, kaip pabrėžiama, šią citatą jis parašė pats, ranka, be jokios DI pagalbos.

Mano balsas yra unikalus, jis mano – tai mano tapatybės dalis. Toks pat ir jūsų. Verta dėl to pakelti balsą.

Panašiai kalba ir McSweeney. Ji sako, kad įstatymai, sutartys, darbo praktika ir menininkų teisės neatlaiko DI plėtros tempo, o tai – egzistencinė problema, kurią reikia kuo greičiau sureguliuoti teisiškai. Aktorė pabrėžia, kad DI gali tapti pagalbiniu įrankiu, o ne priežastimi žmogų pašalinti iš proceso, nes žiūrovai vis dar nori girdėti gyvą, žmogišką balsą, o ne jo imitaciją. Jos balsas, kaip ji pati sako, yra vienas svarbiausių jos darbo įrankių.

Apie 80 žmonių jau pasirašė atvirą laišką Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui Andy Burnhamui, o valdžios interneto svetainėje paskelbta peticija ragina visiems Britanijos gyventojams teisiškai pripažinti nuosavybės teisę į savo balsą – tarsi jis būtų toks pat asmeninis turtas kaip parašas ar veido bruožai.

Ne tik aktoriams – kampanija kalba apie sukčius

Kampanijos duomenimis, 28 proc. suaugusių Jungtinės Karalystės gyventojų teigia patys susidūrę su sukčiavimo schema, kurioje buvo panaudotas klonuotas balsas. Tai reiškia, kad problema jau seniai peržengė šou verslo ribas ir pasiekia paprastų šeimų telefonų skambučius bei bankinius pokalbius.

Kampanijos įkūrėjas Peteris Caulfieldas sako, kad tinkama DI sistema balsą gali nukopijuoti, pavogti ir perkurti be žmogaus žinios per vos tris sekundes.

Tai kaip „Black Mirror“ serijos epizodas, tik čia – ne fantastika. Tai vyksta dabar. Valdžia leidžia DI bendrovėms vogti ir pelnytis iš atlikėjų balsų be jų sutikimo, o nusikaltėliams – klonuoti žmonių tapatybes ir grasinti visiems. Turime prabilti savo tikrais balsais, kad tai sustabdytume.

Kaip pavyzdį, kaip problemą galima spręsti teisiškai, kampanijos organizatoriai mini Daniją. Ten įstatymų pakeitimai jau suteikė gyventojams teisinę nuosavybę į savo veidą, kūną ir balsą – tai leidžia reikalauti pašalinti be leidimo sukurtą DI turinį ir siekti kompensacijos.

Panašaus pobūdžio skambučiai, kuriuose sukčiai naudoja klonuotus artimųjų ar pažįstamų balsus, pastaruoju metu fiksuojami ir kitose Europos šalyse – panašūs įspėjimai jau pasiekia ir Lietuvos bankų bei policijos pranešimus visuomenei. Vis dėlto aiškaus teisinio atsakymo, kam priklauso žmogaus balsas ir kaip jį ginti nuo DI klonavimo, dauguma Europos valstybių, įskaitant Lietuvą, dar neturi. Danijos pavyzdys rodo, kad toks reguliavimas įmanomas – klausimas tik, kada panašių sprendimų sulauks ir likusi žemyno dalis.