Gegužę Londono ligoninėje 48 metų Rhysas Hibbertas atsibudo po operacijos ir pirmą kartą per ilgą laiką aiškiai matė viską aplink save. Prieš tai jam grėsė aklumas – prie pat regėjimą valdančių nervų, smegenų apačioje, augo auglys. Dabar jis vėl vaikšto be lazdos ir akinių, o po savaitės grįžo į darbą.

Operacija, atlikta gegužę Nacionalinėje neurologijos ir neurochirurgijos ligoninėje (NHNN) Londone, buvo pirmoji pasaulyje, kurioje chirurgus realiu laiku papildomai stebėjo dirbtinio intelekto sistema. Apie tai paskelbta tik dabar, pacientui visiškai pasveikus.

Ką iš tikrųjų darė algoritmas

Hibberto hipofizėje – liaukoje smegenų apačioje – augo 11 milimetrų dydžio auglys. Ši sritis itin tanki: čia glaudžiai susipynę kraujagyslės ir regėjimą valdantys nervai. Ligoninės atstovų teigimu, milimetro paklaida gali lemti kritinį skirtumą – ne tik aklumą, bet ir insultą ar mirtį.

Operacijos metu chirurgai patys valdė visus veiksmus, tačiau DI sistema analizavo gyvą kameros vaizdą ir spalvomis pažymėdavo svarbiausias struktūras – nervus, kraujagysles, audinius –, kurias reikėjo aplenkti. Anksčiau technologija ligoninėje buvo naudojama tik moksliniams tyrimams, dabar pirmą kartą – realiam pacientui.

„Mokydamasi iš šimtų chirurginių vaizdo įrašų, sistema susidūrė su tokia įvairove atvejų, kokią chirurgas savo karjeroje sukauptų tik per daugelį metų," – sakė UCL robotikos ir DI docentė dr. Sophia Bano, technine šios sistemos vadovė.

Pasak jos, algoritmas skirtas atpažinti svarbią anatomiją, chirurginius instrumentus ir audinių sąveiką realiu laiku, taip padedant chirurgui itin subtilių operacijų metu.

Diagnozė, kuri ilgainiui pablogėjo

Hibbertui auglys buvo diagnozuotas 2024 metais, iš pradžių jo gydyti operacija neplanuota. Tačiau simptomai – stiprus hormonų disbalansas ir vis prastėjantis regėjimas – laikui bėgant sunkėjo, todėl chirurginė intervencija tapo neišvengiama.

„Kai atsibudau... aiškiai mačiau viską aplink save," – po operacijos sakė Bedfordšyre gyvenantis vyras, dirbantis klientų aptarnavimo vadovu. „Jaučiuosi taip, lyg turėčiau 360 laipsnių panoraminį vaizdą į viską aplinkui."

Hibbertas pastebėjo ir simbolišką sutapimą: NHNN įkurta 1859 metais ir buvo pirmoji pasaulyje specializuota neurochirurgijos ligoninė. Todėl, jo žodžiais, atrodo tinkama, kad ta pati ligoninė taptų ir pirmąja pasaulyje, atlikusia DI asistuojamą neurochirurgiją.

Operaciją finansavo Nacionalinis sveikatos ir priežiūros tyrimų institutas (NIHR), ji buvo dalis klinikinio tyrimo. Instituto mokslinių inovacijų direktorius prof. Mike'as Lewisas šią pradininkų operaciją pavadino pavyzdžiu, kaip pažangus DI gali padėti chirurgams ir pagerinti pacientų priežiūrą.

Kodėl tai svarbu ir Lietuvoje

Panašios technologijos į Europos ligonines, tikėtina, ateis palaipsniui – per klinikinius tyrimus ir griežtą reguliavimą, kurį numato ES dirbtinio intelekto aktas, medicinos įrangą priskiriantis didelės rizikos kategorijai. Lietuvos ligoninėse kol kas panašių sistemų nėra, tačiau Hibberto atvejis rodo kryptį: DI čia veikia ne vietoj chirurgo, o kaip papildoma „akis", padedanti sumažinti klaidos tikimybę itin subtiliose operacijose. Būtent toks – ne vaizduotę žadinantis, o konkrečiai žmogaus sveikatą saugantis – DI pritaikymas ir yra ta sritis, kur technologija realiausiai pasiekia paprastą pacientą.

Apie operaciją pirmasis pranešė „The Guardian".