Už mylios nuo namų, ant kalvos su rezervuaru ir meškeriojimo vieta, netrukus gali iškilti aštuonis hektarus betono dengiantis pastatų kompleksas. Kaimelyje, kuriame gyvena vos apie šimtas žmonių, žinia apie planuojamą 2 milijardų svarų sterlingų vertės duomenų centrą sukėlė šoką – niekas nesitikėjo, kad tokio masto pramoninis objektas atsiras šalia jų durų.

„Yra rezervuaras ir meškeriojimo vieta. Tai kalnuota vietovė su tamsiu dangumi. Duomenų centro pastatai užimtų aštuonis hektarus daugiausia betono buvusiame žaliajame lauke. Tai bus monstras“, – apie planus savo apylinkėse pasakoja viena iš vietos gyventojų.

Ketvirtadienį šimtai žmonių iš įvairių Škotijos kampelių susirinko prie parlamento pastato Edinburge reikalauti, kad valdžia laikinai sustabdytų duomenų centrų statybų bumą. Tarp jų buvo ir apie penkiasdešimties metų nevyriausybinės organizacijos, ginančios kaimo vietoves, vadovė, kuri jau ne vieną mėnesį organizuoja kampaniją prieš sparčiai augantį projektų skaičių.

Ji kvietė susirinkusius prisistatyti pagal regionus – iš kur atvyko protestuotojai, kokie kaimai ir miesteliai jaučiasi grėsmę patyrę tiesiogiai. Atsakymų buvo daug: nuo šiaurės iki vakarų pakrantės. Pati organizatorė tą dieną buvo nenuilstanti – sveikino atvykusius, ragino, siuntinėjo laiškus, pristatinėjo vienus kitiems. Ketvirtadienio protestas, pasak jos, buvo pats gausiausias iš visų iki šiol surengtų.

Dvidešimt projektų ir vienas iš didžiausių pasaulyje

Šiuo metu Škotijoje jau planuojama bent dvidešimt duomenų centrų, o kalbama ir apie dar daugiau. Vienas jų, statomas Fife grafystėje, pristatomas kaip antras pagal dydį duomenų centras pasaulyje. Kai kurie objektai numatomi atokiose kaimo vietovėse netoli nedidelių gyvenviečių, kiti – visai šalia slaugos namų ir gyvenamųjų rajonų.

Kampanijos organizatoriai reikalauja, kad valdžia sustabdytų naujų leidimų išdavimą, kol bus atliktas aiškus aplinkosauginis poveikio vertinimas ir parengtos gairės, kas iš tikrųjų laikoma „žaliuoju“ duomenų centru. Savaitės pradžioje pristatydamas vyriausybės programą, Škotijos pirmasis ministras pažadėjo strateginį požiūrį į duomenų centrus – su lūkesčiais dėl aplinkosaugos, išteklių naudojimo ir naudos bendruomenėms – tačiau moratoriumo neįvedė. Kampanijos dalyviams to nepakanka.

Organizatorė atmeta kaltinimus, kad vietos gyventojų pasipriešinimas – tai vien siauras savų kiemų gynimas. Anot jos, duomenų centrai yra vieni didžiausių pastatų planetoje ir sunaudoja milžiniškus energijos kiekius, todėl tai – nacionalinės ir tarptautinės svarbos klausimas, o ne vien vietos problema. Būtent todėl, sako ji, vietos bendruomenės yra labiausiai motyvuotos priešintis – jos jaučia tiesioginę grėsmę vietoms, kurias myli.

Kodėl būtent Škotija

Didžiosios Britanijos elektros tinklas jau įtemptas, o naujiems duomenų centrams Londone ir pietinėje Anglijos dalyje vietos gyventojai priešinasi vis atkakliau. Todėl šį pavasarį valdžios pareigūnai ėmė skatinti investuotojus žvalgytis į šiaurę – Škotija turi daug atsinaujinančios energijos ir gėlo vandens išteklių, todėl atrodo patogi vieta plėsti dirbtinio intelekto infrastruktūrą. Viena iš penkių šalies „DI augimo zonų“ jau numatyta Lanarkšyro regione netoli Glazgo.

Tačiau kuo daugiau projektų atsiranda planavimo sąrašuose, tuo garsiau skamba vietos gyventojų nepasitenkinimas – ir tai kelia riziką visai šaliai skirtai strategijai, kurioje ant duomenų centrų buvo statyta viltis dėl naujų darbo vietų ir ekonomikos augimo.

Panašūs ginčai dėl duomenų centrų statybų – elektros suvartojimo, vandens išteklių ir žemės naudojimo – kyla ir kitose Europos šalyse, įskaitant Airiją bei Skandinavijos valstybes. Lietuvoje duomenų centrų plėtra kol kas nėra tokio masto, tačiau augantis dirbtinio intelekto poreikis reiškia, kad panašūs klausimai – kiek energijos ir vandens tokie objektai gali sunaudoti ir kaip tai derinti su vietos bendruomenių interesais – anksčiau ar vėliau iškils ir čia, ypač planuojant naujus energetikos ir infrastruktūros projektus ES lygmeniu.